Akupunktūros istorija rytuose

Akupunktūros istorija siekia kelis tūkstančius metų.Patys procedūros įrankiai – adatos ir kiti aštrūs daiktai, buvo naudojami jau seniai, tai yra įvairioms chirurginėms procedūroms, kraujo paėmimui, net tatuiruočių darymui. Ilgą laiką akupunktūra buvo taikoma pavienių gydytojų bei įvairiose vietovėsė ir tai nebuvo nuosekli sistema, tačiau didžioji dalis šio gydymo metodo išsivystė rytuose.

Pirmasis nuoseklus rašytinis veikalas yra parašomas kinų “Geltonojo imperatoriaus” laikais – 2696-2598 m.pr.Kr. Šiame veikale yra išdėstomi akupunktūros pagrindai, Či koncepsija, ryšys tarp meridianų.

Laikui bėgant akupunktūra buvo toliau kuriama, tobulinama ir kodifikuojama tekstuose. Per ateinančius amžius palaipsniui akupunktūra tapo viena iš standartinių terapijos formų naudojama Kinijoje, kartu su vaistažolių terapija, masažu, fizioterapija, mityba bei šildymu moksa. Laikui bėgant radosi skirtingos mokyklos ir įvairios teorijos, kurios tarpusavyje konkuravo, tačiau rėmėsi bendraisiais principais ir naudojo tuos pačius taškus.

Kitas svarbus veikalas akupunktūros istorijoje, tai Mingų dinastojos metu (1388-1644 m.) išleistas “Didysis akupunktūros rinkinys”, kuris laikomas ir šiuolaikinės akupunktūros pagrindu. Jame buvo aprašyti energetiniai kanalai, jų tarpusavio ryšis, galimybė keisti Či energijos srautą bei aiškiai aprašyti daugiau nei 350 pagrindinių akupunktūros taškų, taip pat detalizuoti adatos įdūrimo metodai į kiekvieną iš taškų, bei ligos ir simptomai, kurie priskiriami tam tikriems taškams.

Kelis ateinančius šimtmečius tradicinė kinų medicina keitėsi ir modifikavosi. Įtaką tradicinės kinų medicinos raidai turėjo ir kiti to meto reiškiniai – tikėjimas, naujos mokslinės žinios ir atradimai, tradicijos, kūltūriniai aspektai, įvairūs jūdėjimai. Laikui bėgant tarpusavyje buvo siejamos įvairios procedūros, vaistažolių naudojimas ir gyvensenos principai, tradicinė kinų medicina įgavo vientisumą ir sistematiškumą.

Šiuolaikinės akupunktūros istorija  ir plėtra kitose šalyse

Akupunktūros plitimas į kitus kraštus vyko įvairiais laikais ir skirtingais maršrutais. Anksčiausiai – šeštajame amžiuje, ji pradėta taikyti Korėjoje ir Japonije, vėliau ji plito į Vietnamą ir kitas artimas šalis.

vakaruose pirmą kartą akupunktūra buvo pradėta taikyti Pranzūcijoje. Ją į šią šalį atgabeno jėzuitų misionierius ir jau XvI a. ji tapo gana dažna vietinių gydytojų praktika. Įdomu tai, kad vakariečiai ne tik taikė žinias praktiškai, bet ir atlikdavo klinikinius tyrimus akupunktūros efektyvumui ir galimam panaudojimui ištirti.

Laikui bėgant gydymas akupunktūra pradėtas minėti ir moksliniuose leidiniuose, dėl to jis įgavo populiarumą ir kitose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Buvo ištirti akupunktūros veikimo principai ir mechanizmai. Či koncepsija pradėta sieti su neurologija, prie to prisidėjo naujos smegenų tyrimo galimybės. Atrastas konkretus skausmo slopinimo modelis, ištirtos akupunktūrinių taškų fiziologinės savybės, pradėti gausesni klinikiniai tyrimai.

Prieš kelis tūkstanmečius susiformavusi tradicinės kinų medicinos sistema yra išties nedaug pakitusi ir laikosi tų pačių bendrųjų gamtos dėsnių ir principų, žvelgia į žmogaus organizmą kaip į bendrą visumą ir stengiasi ne gydyti pačius sutrikimus, bet konkrečias jų priežastis. Ši unikali sistema toliau tobulinama, tiriama ir vis dažniau yra taikoma kaip alternatyva šiuolaikinei medicinai daugelio ligų ir sutrikimų atveju.