Gydymas akupunktura – kinų liaudies medicinos šaka

Gydymas akupunktura yra taikomassiekiant išvengti tam tikrų ligų, išgydyti įvairus naujai atsiradusius ar įsisenėjusius sutrikimus. Tradici­nis Azijos šalių gyventojų ryšys su gamta visiš­kai kitoks nei vakariečių: jie savo gyvenimo ritmą stengiasi har­moningai derinti prie gamtos. Toks požiūris ak­centuoja sąsajas su gamta, o vakariečiai pabrėžia skirtumus, miestietišką gyvenimo tempą ir technologijų svarbą.. Daugeliui europiečių būdinga paprastus daly­kus paversti sudėtingais, o azijiečiai stengiasi su­dėtingus dalykus supaprastinti. Jie mokosi „gy­venti šypsodamiesi”, t. y. vertinti paprastumą, ge­rumą, toleranciją ir pagarbą kūrybai.

Šiomis dienomis labiau įprasta skintis ke­lią alkinėmis nei gyventi paprastą ir kuklų gyve­nimą, būti tolerantiškiems ir geriems. Konkurencigas požiūris į gyvenimą yra ne­tinkamas, rodo tai, jog nors sukuriama materiali­nė gerovė ir didžiulis komfortas, vis daugėja žmo­nių, turinčių rimtų psichologinių problemų, o pa­sitenkinimas ir saviraiška tapo itin reti. Jeigu no­rime suprasti kinų gydymo metodus, turime žvelg­ti į rytų pasaulėžiūrą su pagarba, pasitikėjimu, be išankstinės neigiamos nuostatos. Akupunktūros istorija siekia kelis tūkstančius metų ir gydymas akupunktura remiasi ne tik procedūromis, bet ir subalansuotu gyvenimo ritmu, mityba, darbo ir poilsio režimu.

Tradicinė kinų medicina remiasi idėja, kad žmogaus kūne esamais vadi­namaisiais energijos takais – meridianais – cirkuliuoja energija. Kaip įrodymą, jog gydymas akupunktura veikia, kinų gydytojai pa­teikia pavyzdžių iš savo praktikos: veikiant tam tikrus taškus vyksta tokie reiškiniai, kuriuos pa­aiškinti įmanoma tik darant prielaidą, kad tam tikrais meridianais cirkuliuoja energija ir įvairūs akupunktūros taškai yra tarpusavyje susiję.

Galima sakyti, kad ge­riausiai kinų požiūrį aiškina mokslo šaka neuroterapija. Neuroterapija remiasi neuropatologijos su­kauptomis žiniomis, jog ligos metu ypač svarbus vaidmuo tenka nervų sistemai. Iš esmės bet koks vegetacinės nervų sistemos poveikis jau yra tam tikra neuroterapijos rūšis. Siauresniu aspektu tai pakenkimų laukų paieška ir segmentinė terapija.

Pakenkimų laukai yra patologiškai pakitusios organizmo vietos, kuriose gali nepasireikšti jokie ligos simptomai ar dėl jų žmogus nesiskųs, tačiau jos gali sukelti ar skatinti ligos procesus kitose organizmo vietose. Visuotinai žinoma ir pripažįs­tama, kad, pvz., pūlingas dantų arba lėtinis (chro­niškas) tonsilių uždegimas, gali sukelti reumatą, širdies ar inkstų ligas. Be lokalių ligų sukėlėjų, pakenkimų laukais gali būti ir apmirusios kūno dalys (pvz., kai kurie dantys) ar operacijos bei skie­pų randai. Jei toks pakenkimų laukas gydomas antibiotikais ar chirurginiu gydymu, gali pasireikšti atsakomasis poveikis kitose kūno vietose, taip išgydomas pats sutrikimas, tačiau ne priežastis.

Kita mokslo šaka, kuria remiasi gydymas akupunktura  – segmentinė terapija. Kiekvie­nas odos segmentas susijęs su evoliuciškai jį ati­tinkančiu tam tikru organu ar jo dalimi. Adatomis, elektros srove ar šiluma veikiant tam tikrus odos segmentus, veikiamas koks nors vidaus organas. Konkrečius organus atitinkančios odos vietos vadinamos akupunktū­ros taškais. Pažeidus kurį nors organą šie taškai gali tapti jautrūs spaudimui ar lytėjimui – tai galima pastebėti ir kasdie­niame gyvenime.

Neurologiniu požiūriu, gydant taškine terapija, svarbiausią vaidmenį atlieka centrinė nervų sistema. Šią nuomonę patvirtina faktas, kad keičiasi tam tikrų odos taškų jutimo receptorių jautrumas temperatūrai ir lytėjimui. Kinų medicinos mokslas apie energiją, jos sudedamuosiu elementus ir jų tarpusavio gali būti taikomas gydyti įvairias ligas, simptomus, tiap pat būti naudojamas profilaktikos tikslais.

Kinų medicina žmogų laiko maža ir uždara sis­tema, harmoningai derančia prie makrokosm o energijos struktūros. Toks žmogaus kaip visumos suvokimas – kaip mikrokosmo makrokosme – apima visas jo kūno dalis, dvasią, gebėjimus ir ryšius.

Kinų mokymas remiasi nuostata, kad žmogus suserga tuomet, kai pažeidžiama jo meridianų sis­tema cirkuliuojančios energijos pusiausvyra. Šią pusiausvyrą gali pažeisti pats žmogus -neteisingai maitindamasis, laikydamasis darbo režimo, neatitinkančio jo vidinio biologinio laik­rodžio, taip pat ir dėl psichinių sutrikimų. Ligas gali su­kelti ir išorės veiksniai, jeigu jas sukeliančios ap­linkos energijos patenka į meridianų sistemą. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti energijos pusiauvyrą organizme.

Įvauriems išoriniams ir vidiniams veiksniams efektyviai priešintis gali tik stiprus, energetiškai subalansuotas žmogus, o energetiškai nusilpęs – suserga. Akupunktūros specia­listas ne tik nuslopina į organizmą prasiskverbu­sią ir ligą sukeliančią energiją, bet ir ieško ener­getinio nusilpimo priežasčių, atkuria pusiausvy­rą ir harmonizuoja energijos cirkuliavimą meri­dianais. Be to, jis atidžiai išanalizuoja paciento mitybą ir gyvenimo būdą. Ar ligonis teisingai mai­tinasi? Kiek laiko jis dirba ir ar pakankamai ilsi­si? Pagaliau akupunktūrą taikantis gydytojas išnagrinėja paciento socialinius santykius ir psi­chologinę būklę. Gal ligonis tik „įsikalbėjo” ligą? Visuminės terapijos požiūriu atskiros sutrikdytos eneretinės zonos yra antraplaniai ir ne itin svar­būs dalykai, kurie rodo pažeistą organizmo ener­getinę pusiausvyrą. Ši platesnė, visumą apiman­ti diagnozė ir terapija leidžia ne tik sušvelninti vietinį ir laikiną ligos poveikį, bet ir saugo nuo pasikartojančių susirgimų pašalinant tikrąją priežastį.

Kinų mokymas teigia, kad gydymas akupunktura yra susijęs su penkiomis kosmi­nėmiss energijomis: tai karštis, šaltis, drėgmė, sausumas ir vėjas. Jos pasireiškia ir atskirai, ir kartu: drėg­nas šaltis, sausas karštis, sausas, drėgnas ar šal­tas vėjas. Kiekviena iš šių energijų būdinga tam tikram metų laikui Tam tikras kosminės energijos kiekis žmogui yra gyvybiškai būtinas, tačiau per didelis kiekis daro neigiamą įtaką. Jei tam tikru metų laiku vyrauja šio suskirsty­mo neatitinkanti energija, jos poveikis žmogaus organizmui žalingas, nes apsauginės reakcijos pri­sitaikiusios prie kalendorinio metų laiko sąlygų. Todėl drėgnas ir šaltas oras vidurvasarį sukelia daugiau ligų nei rudenį, kai toks oras mums įp­rastas.

Gyvybinės energijos skirstymas ir gydymas akupunktura

Pagal savo judrumą ir karštį gyvybinė energija skirstoma į yang ir yin. Drėgmė ir šaltis yra ne­judrios energijos ir jos vadinamos yin: vėjas, karštis ir sausumas yra judrios energijos ir vadi­namos yang.

Šaltis yra nejudrioji yin energija, kuri vy­rauja žiemą. Per pėdas ji patenka į meridianų sis­temą ir pirmiausia sukelia kulkšnies pabrinkimus , po to meridianais šaltis kyla aukštyn. Va­karų medicina patvirtina, kad tarp šaltų pėdų ir kulkšnių edemų yra tiesioginis ryšys. Šaltos pė­dos gali būti peršalimo su sloga arba inkstų ir šla­pimo pūslės uždegimo priežastimi. Šaltis gali daryti poveikį atskirai arba kartu su drėgme, sau­sumu ar vėju.

• Karštis yra judrioji yang energija, vyrauj anti šilčiausiu metų laiku – vasarą. Paviršinis šilumos poveikis sukelia odos nudegimą (įdegimą), giliau įsiskverbusi šiluma esti saulės ar šiluminio smū­gio ir karštinės priežastis. Dėl šilumos poveikio or­ganizmas gali netekti daug skysčių. Karštis, kaip ir šaltis, gali veikti kartu su vėju, sausumu ar drėgme. Kaip šaltis šiltuoju metų laiku, taip šilu­mos antplūdis žiemą sąlygoja tam tikrų ligų pro­trūkį. Įrodyta, kad rizika peršalti šaltą žiemą yra kur kas mažesnė nei šiltą ir drėgną žiemą. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti reikiamą energijos balansą.
• Drėgmė yra labai nejudri yin energija, bū­dinga vasaros pabaigai. Mūsų meridianų siste­mą ją dažniausiai atneša vėjas. Būdama nejudri, drėgmė neįsiskverbia giliai į mūsų energijos sistemą, tačiau gana greit įsitvirtina mūsų organiz­me , dažniausiai sąnariuose, todėl mums sutinsta ar skauda sąnarius, negalime laisvai jų lanksty­ti. Kaip minėta, ši energija yra nejudri ir visiškai pašalinti ją iš organizmo dažniausiai nepavyks­ta, todėl susergama lėtinėmis ligomis, pvz., sąna­rių reumatu. Drėgmė pasitaiko kartu su vėju, šalčiu ar karščiu. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti reikiamą energijos balansą.
• Sausumas — rudens judrioji yang Iš patirties žinoma, kad nusausėjusi gleivinė ypač neatspari ligoms, todėl rudenį dažni kvėpavimo takų uždegimai su pakilusia temperatūra (sausa, užgulta nosis, užkimimas, kosulys, bronchitas, plaučių ligos ir pan.). Kartais dėl sauso oro užkie­tėja viduriai. Ypač palankios sąlygos ligų sukėlė­jams susidaro ankstyvą šiltą arba vėsų, vėjuotą ir vėlyvą rudenį. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti reikiamą energijos balansą.
• Vėjo energija yra pati greičiausia ir judriau­sia iš visų energijų, todėl ji sukelia daugiausia li­gų. Ši yang energija būdinga pavasariui. Į meri­dianų sistemą vėjo energija dažniausiai patenka per ryklę, pakaušį ir skruostus. Dėl savo judrumo vėjas įsiskverbia giliai ir pasiekia net vidaus or­ganus. Paviršinis veio energijos poveikis kelia vietinius skausmus ir – retais atvejais – para­lyžiaus požymius. Jei vėjas pasiekia gilesnius me­ridianus, paprastai skauda galvą, raumenis ir sausgysles sprando ir nugaros srityse arba atsi­randa reumato požymiai. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti reikiamą energijos balansą.

Pasiekus pagrindinį meridianą pakyla tempe­ratūra, krečia drebulys, galima peršalti ar susirgti gripu, kvėpavimo takų uždegimu. Per pagrindinį meridianą vėjo energija gali pasiekti kurį nors or­ganą ir sukelti, pvz., plaučiu uždegimą. Kaip ir kiekviena iš aukščiau nagrinėtu energijų, vėjas vei­kia kartu su šalčiu, karščiu, sausumu ar drėgme. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti energijos pusiauvyrą organizme.

Visoms penkioms energijoms būdinga viena sa­vybė: pirmiausia jos įsiskverbia į šalutinius meri­dianus, iš kurių jas gana lengva pašalinti, tačiau kuo giliau aplinkos energija įsiskverbia į mūs ų energijos sistemą, tuo smarkiau ji veikia mūsų or­ganizmą ir tuo sunkiau ją pašalinti.

 

Vidinės ir psichologinės ligų priežastys ir gydymas akupunktura

Mokslas, nagrinėjantis žmogų kaip kosmoso da­lelę ir pripažįstantis tarpusavio ryšius tarp žmo­gaus ir aplinkos, turi šiuos ryšius išnagrinėti ir aprašyti. Kinai tai padarė penkių elementų moks­le, kuriuo remiasi visa jų medicina. Šis mokslas tiksliai nurodo ryšius tarp elementų, kosminių reiškinių, organų sistemų, organizmo zonų, ener­gijų ir jų savybių. Šios žinios būtinos norint tiks­liai diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymo būdą. Tik tas, kuris gerai žino ryšius tarp metų laikų, energijų ir organų, gali pasakyti, kuriam organui tam tikru metų laiku yra pavojinga jo neatitin­kanti kosminė energija.

Elementų mokslas išskiria penkis elementus: vandenį, ugnį, žemę, metalą ir medį.

Vanduo atitinka šaltį; jis susijęs su žiema. Vanduo maitina medį, tačiau gesina ugnį. Vande­niui priskiriami inkstai ir šlapimo pūslė, be to, jis susijęs su kaulais ir jutimo organais – ausimis. Van­denį atitinka sūrus skonis, juoda spalva ir baimė.

Ugnis atitinka karštį ir vasarą. Ji dar skirs­tom a į karališkąją (imperatoriškąją) su jai priski­riamais širdimi bei plonąja žarna ir antrinę, ku­riai priskiriami kraujotakos ir „trigubo šildiklio” organai. Be to, jai priskiriami liežuvis ir krauja­gyslės. Ugnis susijusi su džiaugsmu, raudona spal­va ir karčiu skoniu. Pagal elementų mokslą ugnis maitina žemę ir slopina metalą.

Žemė atitinka drėgmę ir vasaros pabaigą. Ji kontroliuoja vandenį ir maitina metalą. Žemė su­sijusi su blužnimi, skrandžiu, kūno audiniais ir burna. Ją atitinka geltona spalva, saldus skonis ir susirūpinimas.

Metalas maitina vandenį ir neleidžia atsi­rasti medžiui. Metalas atitinka rudenį ir ja m būding ą energiją – sausumą . Yin organas yr a plaučiai, yang organas – storoji žarna, jutimo or­ganas – nosis. Metalas susijęs su oda, plaukuotu­mu , aštriu skoniu, balta spalva ir liūdesiu.

Paskutinysis elementas yra medis, atitinkan­tis vėją ir pavasarį. Jis maitina ugnį ir kontro­liuoja žemę. Medžiui priskiriami kepenys, tulžies pūslė, raumenys ir akys. Med į atitinka rūgštus skonis, žalia spalva ir įtūžis.

Yin ir yang sudaro organu, poras, kurių pagrin­diniai meridianai taip pat sudaro atitinkamas po­ras. Jie sudaro svarbiausias homologines meridia­nų poras, kurias tarpusavyje jungia transversa-lės. Šios transversalės išeina iš vieno pagrindinio meridiano lo taško ir susijungia su kito meridia­no iun tašku.

Vidaus ligas sukelia žmogaus vidiniai faktoriai – mityba ir psichologiniai sutrikimai.

Ryšius tarp jų galima paaiškinti remiantis elemen­tų mokslu. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti energijos pusiauvyrą organizme. Taip kinų medicina paaiškina vienokios ar kitokios mitybos žalą tam tikriems organams. Per sūrus maistas kenkia sekrecijos orga­nams. Tai patvirtina ir europiečių medicina: be valgomosios druskos inkstai negali pašalinti iš or­ganizmo medžiagų apytakos met u susidariusių šlakų, per didelis druskos kiekis sukelia vandenę (vandenligę).

Anot elementų mokslo, per kartus maistas labai kenkia širdies kraujotakos sistemai. Žmonės, besiskundžiantys skrandžiu, gali patvirtinti, kad pernelyg saldus maistas sukelia skrandžio skausmus. Dėl saldumynų dažnai ėda rėmuo , todėl turintiem skrandžio problemų rekomenduotina jų vengti. Labai aštrus, su daug prieskonių maistas neigiamai veikia plaučius ir storąją žarną. Valgantys daug rūgštaus maisto žmonė s skundžiasi kepenų ir tulžies skausmais.

Kinų elementu mokslas aiškina ir tas ligas, ku­rių priežastys yra psichologinio pobūdžio. Baimė ypač kenkia sekrecijos organams, pvz., inkstams. Kinai teigia, kad inkstus atitinkantis elementas yra vanduo, kuris kontroliuoja širdies ugnies energiją (kaip žinome, vanduo gesina ug­nį). Per silpna inkstų energija negali efektyviai kontroliuoti ugnies, todėl ir ji iš 1-ojo širdies taško širdies meridianu patenka į krūtinės ląstą ir su­kelia dusulį, sunkumą širdies plote ir baimę. Nag­rinėjant baimės ir šlapimo organų ryšius paste­bėta, kad didelė baimė sukelia nevalingą vaikų ir suaugusiųjų šlapinimąsi.

Sunku įsivaizduoti, kad džiaugsmas taip pat gali būti ligos priežastis. Tačiau visi žino, kad su­sitikimas su seniai matytu žmogum i arba netikė­ta labai džiugi žinia sukelia kraujotakos sutriki­mus; dėl to žmogus nualpsta, patiria šoką ar net širdies infarktą. Tai akivaizdžiai rodo ryšį tarp širdies, kraujotakos sistemos ir džiaugsmo.

Net medicininio išsilavinimo neturintis žmo­gus žino, kad susirūpinimas sukelia ligas ir pir­miausia kliūna skrandžiui. Medicinai žinoma, kad visos skrandžio ir dvy­likapirštės žarnos opos vienaip ar kitaip atsiran­da dėl psichologinių problemų arba dėl per dide­lio ir slegiančio rūpesčio. Stebėtina, kad kinų gy­dytojai tai žino jau kelis tūkstantmečius, o euro­piečiai sužinojo visiškai neseniai.

Liūdesys ypač kenkia plaučiams. Tai patvir­tina ir Vakarų medicinos praktika – plaučių ligo­mis dažnai sergantys žmonės linkę į depresiją. Ki­tas su liūdesiu susijęs organas yra storoji žarna. Ir šiuo atveju europiečių medikai sutinka su element ų mokslo išvada: depresija labai susijusi su vidurių užkietėjimu.

Žmonės, kuriems dažnai kyla įniršio prie­puoliai, vadinami cholerikais (žodis „cholerikas” kildinamas iš žodžio „chole” – tulžis). Visi žino liau­dišką posakį „išlieti tulžį”. Tikrovė tik patvirtina elementų mokslo išvadas: įniršis silpnina kepe­nis ir tulžį. Be to, pastebėta, kad cholerikai daž­niau serga gelta, jiems dažniau susidaro tulžies akmenys. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti harmoniją ir  energijos pusiauvyrą organizme.

Kinų medicina dažnai remiasi mums neįpras­tomis prielaidomis, tačiau jų išvadas patvirtina modernioji medicina. Kinų gydytojų tyrimų metodai beveik nesiski­ria nuo klasikinių vakarietiškų būdų. Jų pagrin­dą sudaro anamnezė ir pojūčiai, kuriuos gydyto­jas gauna tirdamas ligonį. Tačiau kinai žmogų lai­ko energetine sistema, o ligas – ne vietiniais reiški­niais, o globaliais energetinės sistemos pokyčiais, todėl tyrimų rezultatai aiškinami bei suvokiami kiek kitaip.

Kalbėdamasis su pacientu gydytojas stengiasi ne tik sužinoti anamnezę ir ligonio skundus, bet bando suprasti žmogų kaip asmenybę, sužinoti jo gyvenimo būdą, įpročius, polinkius, problemas ir konfliktus

Iš pirminių energijų yin ir yang sąveikos atsi­randa visos kitos energijos ir gyvybės. Pagal gam­tos moksl ų apibrėžimais sunkiai paaiškinamą ki­nų gamtos filosofijos principą energijos juda veik­damo s viena kitą. Kai šis judėjimas baigiasi, įsi­gali yin ramybė. Yan g esantis yang sukuria ugnį, yin esantis yin – vandenį, yin esantis yang – metalą, yang esantis yin — medį.

Žemė sujungia ir valdo keturias pasulio šalis. Grynasis yin yra šiaurėje; jis sukuria šaltį ir van­denį. Pietuose yra grynasis yang, kuris sukuria šilumą ir ugnį. Rytuose yang juda, todėl čia atsi­randa vėjas bei medis. Vakaruose yin sustoja ir sąlygoja sausrą, iš kurios atsiranda metalas. Vi­duryje yang su yin tarpusavyje susimaišo ir ska­tina drėgmės bei žemės atsiradimą.

Yang turi sielą, bet neturi kūno, o yin turi kū­ną, bet neturi sielos. Todėl beformis yang naudo­ja yin kaip kūną. Yin yra nejudrus, tačiau yang gali priversti jį judėti. Bet kokia būtybė gyva tol, kol yin ir yang yra susijungę. Atskyrus šias sub­stancijas yang pakyla į kosmosą, o yin lieka kaip negyva materija. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti harmoniją ir  energijos pusiauvyrą organizme.

Yang ir yin tarpusavio santykiai niekuomet ne­nutrūksta: yang padaro yin gyvą, savo ruožtu gy­vybingas yin leidžia egzistuoti yang. Paprasčiau tariant, iš kosmoso į žemę teka energija, kuri su­teikia jai gyvybę. Gyva materija, norėdama pa­laikyti gyvybę, pati susikuria energiją-tai virški­nimas, medžiagų apykaita ir kvėpavimas. Tai ki­nų fiziologijos mokslo pagrindas (fiziologija -mokslas apie organizmą ir jame vykstančius gy­vybės procesus). Iš esmės tai neprieštarauja va­karietiškam supratimui apie kūną (yin) ir dvasią (yang).

Bet koks gyvas objektas niekada negali būti tik yin arba yang — tai labai reliatyvu ir priklauso nu o mūs ų požiūrio. Apskritai vyras yra yang, o moteris —yin. Bet ir vyro, ir moters kūnai yra yin. Kūno dešinėje pusėje yra yin, kairėje -yang ; prie­kinė kūno dalis yra yin, užpakalinė – yang.

Pirminė žmogaus kūno energija yra paveldėto­ji energija, be kurios gyvybė neįmanoma. Gimda­mas žmogus turi tam tikrą nekintamą jos kiekį. Ši paveldėtoji energija atitinka europietiškos me­dicinos sąvoką „gyvybingumas”, t. y. gebėjimą priešintis neigiamiems aplinkos veiksniams. Jei neigiamas išorės poveikis per stiprus arba pažeis­tas vidinės energijos balansas, kartu mažėja ir pa­veldimos energijos potencialas, todėl senesni, ser­gantys ar nuolat stresą patiriantys žmonės mažiau gyvybingi ir neatsparūs išorės poveikiui. Kai pa­veldėtoji energija sunaudojama, gyvybingasis yang grįžta į kosmosą ir žmogus miršta. Paveldi­moji energija cirkuliuoja visa meridianų sistema, pirmiausia stebuklingaisiais meridianais, kurie maitina stebuklinguosius organus.

Prie skrandžio esančiame „trigubame šildiklyje” iš maisto gaminama energija. Ši kūno energi­ja būna įvairiu rūšių. Maitinimo energija aprūpina visus organus ir audinius bei užtikrina jų funkcijų atlikimą. Plaučiuose ji susimaišo su kosminio kvėpavimo energija ir per 1-ąjį plaučių tašką šonine krūtinės ląstos dalimi įeina į meridianų sistemą. Maitini­mo energija daugiausiai cirkuliuoja pagrindiniais meridianais. „Trigubame šildiklyje” maitinimo energija susimaišo su organiniais skysčiais ir ga­min a kraują. Maitinimo energija varinėja kraują kraujagyslėmis. Ryšį tarp kraujo ir energetinės žmogaus būsenos patvirtina ir Vakarų medikų patirtis.

Tipiškas kraujo energetinės reikšmės pavyzdys yra mažakraujystė. Būdingi šios ligos simptomai yra nuolatinis nuovargis ir silpna organizm o apsaugin ė reakcija; kin ų medicino s požiūriu, tai energijos trūkumo požymis. Maitini­mo energijos įtaką kraujui taip pat nesunku įro­dyti: trūkstant kai kurių maisto medžiagų (pvz., vitamino B 12 ) išsivysto tam tikros anemijos rūšys, nu o kurių senovėje net mirdavo.

Maistas sukuria apsauginę energiją. Žinoma, kad žmogaus mityba turi įtakos jo atsparumui li­goms; nepakankama arba netinkama mityba, ly­giai kaip ir mažakraujystė, mažina atsparumą li­goms. Kitaip nei maitinimo energija, apsauginė energija daugiausiai cirkuliuoja paviršiaus meri­dianais, taigi ji gali efektyviau priešintis ligas su­keliančioms aplinkos energijoms.

Žmogaus kūnu uždara, panašia į kraujo apyta­kos ratus, sistema cirkuliuoja energija. Šie ener­getiniai takai vadinami meridianais, nes jie panašūs į žemės dienovidinius (me­ridianus) ir jungia vieną kūno dalį su kita.

Svarbiausi energetiniai takai yra 12 pagrindi­nių, arba organų, meridianų, prasidedančių ert-miniuose, arba kaupiančiuose, organuose. Ertminiai organai, pvz., skrandis, plonoji ir sto­roji žarnos, šlapimo pūslė, tulžis ir „trigubas šildiklis”, yra yang, nes jie susieti su aplinka ir ga­mina aktyvią energiją. Kiti šeši pagrindiniai meridianai prasideda kaupiančiuose organuose: plaučiuose, perikarde, blužnyje, kepenyse ir inkstuose. Jie vadinami yin meridianais.

Platesniu aspektu visa meridianų sistema yra yang, nes palyginti su organų sistema (yin) ji išsi­dėsčiusi paviršiuje.  Yang meridianai sujungia galvą su rankomis ir kojomis, yin meridianai – krūtinės ląstą su vidaus organais.

Prieš pradedant gydyti neigiamų aplinkos ener­gijų sukeltas ligas būtina ištirti, iki kurio apsau­ginio sluoksnio įsiskverbė ligas sukelianti energi­ja. Tik tuomet pritaikomas gydymas akupunktura ir vei­kiant atitinkamų meridianų porų taškus galima pašalinti šią energiją.

12 pagrindiniu meridianų nepajėgia aprūpinti energija visų audinių. Kinų medicinoje egzistuo­ja pagalbinių takų sąvoka. Be to, manoma, kad tarp meridianų taip pat cirkuliuja energija, nes be energijos negali gyvuoti joks audinys.

Jungtis tarp meridianų visuomet prasideda vie­no pagrindinio meridiano lo taške ir baigiasi kito pagrindinio meridiano iun taške. Be to, šios jung­tys visuomet jungia yang meridianą su yin meri­dianu. Taškuose taip pat prasideda išilginės jung­tys – longitudinalės, kurios iš dalies atitinka vi­dinių ir išorinių meridianų linijas ir pasiekia meri­dianui priskirtą organą. Išimtis – plaučių ir tulžies pūslės longitudinales, kurios baigiasi ne atitinka­muose organuose, o susijungia su storosios žar­nos ir kepenų meridianais.

Kiti pagrindiniai takai raumenis ir sausgysles aprūpina energija iš pagrindinių meridianų. Ener­gijos apytakos ratą užbaigia ypatingieji meridia­nai, kurie išsidėstę ta m tikrose kojų ir rankų vie­tose ir jungia yin ir yang organus.

Visas energijos tėkmes koordinuoja centriniai laidieji takai, kurie dėl savo ypatingo išsidėstymo kitų energijos takų atžvilgiu vadinami ypatingaisiais meridianais. Jais cirku­liuoja neatnaujinama, gyvybiškai būtina paveldė­toji energija. Jie aprūpina organus, kurie savo sandara panašūs į ertminius, tačiau atlieka kaupiančiųjų organų funk­cijas. Šiems organams priskiriami skeletas, kraujo apytakos sistema, kepenų-tulžies sistema, geni­talijos ir centrinė nervų sistema (ji sudaryta iš galvos ir stuburo smegenų).

Akupunkturos terapijos ir diagnozės taškai išsidėstę visuose energijos takuose (meridianuose). Jų paskirtis -sukoncentruoti ir iškelti į paviršių meridianais te­kančią energiją. Pirmiausia energijos tėkmę gali­ma veikti jos susikaupimo taškuose atliekama apunktūrą, elektroakupunktura ar šildymas moksa (moksibustiją). Kai kurie taškai sergant tampa skausmingi, todėl ga­lima tiksliai diagnozuoti ligas. Dažniausiai taškai išsidėstę tarp raumenų ir sausgyslių arba kaulų įdubose.

Veikiant taškus taip pat galima tiesio­giai veikti organus. Dėl glaudaus ryšio su orga­nais jie tampa labai skausmingi ir naudojami nu­statant diagnozę. Be to, jais į pilvą ir krūtinę te­ka maitinamoji yin energija.

Šiuo metu akupunktūrai dažniausiai naudoja­mo įvairaus ilgio lenktos plieninės adatos. Dūrio gylis priklauso nuo odos storio ir meridiano buvimo gylio. Į jautrias kūno vietas, pvz., ausis ar veidą, pakanka įdurti 1-3 mm , o į raumenis (pvz., į kojas, sėdmenis) reikia durti keletą centimetrų. Paralyžiui ar kai kurioms kitoms ligoms gydyti akupunktūros specialistas naudoja ilgas, apie 5 cm ilgio adatas, kurios duriamos stat­mena i į odą, veikiant keletą meridiano taškų iškart.

Akupunktūrą draudžiama atlikti po sotaus val­gio, turint tachikardiją, smarkiai prakaituojant arba neblaiviems pacientams. Be to, į ta m tikras kūno vietas apskritai draudžiama durti adatas (pvz., prie akių obuolių). Akupunktūrą turi taiky­ti tik prityrę specialistai, išmanantys, kuriuos taškus rei­kia veikti.

Kai kurių meridianų taškus galima veikti ne tik adatomis, bet ir žolelėmis. Iš jų daromi gumu­lėliai, kurie vadinami moxa, arba kao, ir pridegi­nami meridianų taškuose. Šie gumulėliai dažniau­siai gaminami iš džiovinto kiečio (artemisia vulgaris), kai kuriais atvejais – iš kitų žolių ar prie­skonių pvz., imbiero ar druskos. Priklausomai nuo taško prideginami 3-6 rutuliukai (labai retai -daugiau kaip šeši), kurie nuimam i vos pajutus skausmą ar deginimą.

Ypač atsargiai reikia nau­doti iš žolelių padarytus cigarus – jų prilietimo vieta meridianų taškuose turi būti labai tiksli. Kai kada iš žolelių padaryti milteliai deginami spe­cialiame siete, o atsiradę dūmai nukreipiami į ati­tinkamas kūno vietas. Kartu su šildymu galima taikyti ir gydymas akupunktura: ant adatų užmaunami žo­lelių rutuliukai ir juos prideginus bei įdūrus ada­tą gaunamas intensyvus gilusis akupunktūros poveikis.

Akupunktūros kontrindikacijos galioja ir šildy­mui: negalima prideginti žolelių esant ūmiai li­gai, jei meridianų sistemoje yra šiluminės energi­jos perteklius, jos negalima taikyti širdies energi­jos zonose, ant veido, tose vietose, kur per daug sausgyslių ir meridianų, bei nėščiųjų pilvo apa­čioje.

Ir akupunktūrą, ir šildymą gali taikyti tik spe­cialistai, žinantys taškus, taikymo būdus ir specifiką bei indikacijas.

Gydymas akupunktura ir ligų pagrindinių ligų indikacijos

Akių skausmas

Akis skauda ar jas spaudžia dėl nusilpus regė­jimui (astenopija), esant ragenos ar regos nervo uždegimui, padidėjus vidiniam akies spaudimui ar susižeidus akį. Jeigu skauda galvą ties kakta, pykina ar pan., būtina nedelsiant kreiptis į gydy­toją. Šie simptomai yra artėjančio glaukomos prie­puoli o požymiai . Tuome t būtin a imtis skubių veiksmų, antraip galima per keletą valandų apak­ti. Visos kitos organinės akių skausmo priežastys turi būti ištirtos ir gydomos, nes gali sukelti ilga­laikius pakenkimus.

„Apelsino žievelė” arba celiulitas

Ši liga dažnai ir klaidingai vadinama celiuli­tu, nes visi ligų pavadinimai, kurie baigiasi ga­lūne -itas, medicininėje literatūroje reiškia tam tikro organo uždegimą. Tuo tarpu sergant „apel­sino žievele” uždegimas pasireiškia ne visuomet. Nors ši neestetiška odos liga medicininėje lite­ratūroje pirmą kartą buv o aprašyta jau XIX a., iki šiol jos priežastys tiksliai nežinomos. Mano­ma, kad ją gali sukelti audiniu degeneracija, rie­balų ar hormon ų apytakos sutrikimai.

Šiandien įtariama, kad tikrosios priežastys yra riebalinių ląstelių pokyčiai, padidėjęs vandens sulaikymas ir žmogaus hormoninės ypatybės. Hormoninių po­kyčių buvimą liudija tai, kad vyrai celiulitu be­veik neserga, tačiau gali turėti pakitusį ir kito­kios struktūros vyrišką jungiamąjį audinį. Ser­gant celiulitu skiriamos trys ligos stadijos. 1-ojo-je stadijoje ligą galima atskirti tik gnybiant odą, nes žmogui gulint ar stovint jokių požymių nesi­mato. Būdingiausias 1-osios stadijos požymis -greitai susidarančios mėlynės, net ir nestipriai su­spaudus odą.

2-ojoje stadijoje žmogui stovint jau galima pa­stebėti būdingus požymius: oda tampa jautri ir panaši į apelsino žievę, grublėta ir su įdubėlėmis. Gulint požymių nesimato.

Paskutinėje stadijoje ligos požymiai akivaizdūs: labai sustorėjęs poodinis sluoksnis, oda pasidaro labai nelygi ir raukšlėta bei jautri spaudimui. Lie­čiant odą akivaizdžiai juntama grūdėta paodžio struktūra.

Vienintelė veiksminga priemonė – pakeisti ir racionalizuoti mitybą, kad sumažėtų kūno svoris. Be to, reikia daryti gydomąją gimnastiką ir ma­sažus, lankytis saunoje, daug plaukioti ir važinė­ti dviračiu.

Apetito stoka

Sergant kai kuriomis ligomis apetitas trumpam sumažėja ar visai dingsta. Tai apsauginė organiz­mo reakcija: jis neapkrauna savęs papildomu darbu – virškinimu – ir gali efektyviau gintis nuo ligos. Tačiau ilgalaikė apetito stoka yra rimtos li­gos požymis, todėl reikia nedelsiant pasitikrinti sveikatą.

Stenokardija

Stenokardijos priepuoliai užeina staiga. Žmo­gus ima dusti, jaučia sunkumą krūtinėje ir skaus­mą kairėje pusėje, kuris dažnai pereina į kairę ranką ir nusitęsia iki delno, retkarčiais – kaire kūno puse ir koja iki pėdos. Jei skausmas labai stiprus ir žmog ų apima mirties baimė, labai tikė­tina, kad įvyks infarktas. Tokiu atveju reikia ne­delsiant važiuoti į ligoninę.

Organinė stenokardija atsiranda dėl širdies kraujagyslių kalkėjimo. Kaip rodo tyrimai, kal­kėjimo požymių esti ir palyginti jaunų žmonių or­ganizmuose. Susiaurėjus kraujagyslėms į širdies raumenį patenka mažiau deguonies. Kitos orga­ninės priežastys: infekcijų pažeistas širdies rau­muo, tonsilių uždegimas, sąnarių reumatas, ap­sinuodijimas.

Esant funkcinei stenokardijai dėl nervingumo, streso, pervargimo, psichologinių problemų ar ni­kotino poveikio susitraukia koronarinės širdies kraujagyslės ir, kaip ir kalkėjimo atveju, į širdies raumenį patenka mažiau deguonies. Į šią „tik” funkcinę ligos formą negalima numoti ranka, nes dažni priepuoliai labai kenkia širdies raumeniui ir funkcinė forma gali tapti organine.

Daugelis šia liga sergančių žmonių rūko ir tu­ri per aukštą kraujospūdį. Be to, nemaža jų da­lis dirba labai įtemptą darbą, yra ambicingi ir asmeniniam e gyvenime smarkiai konfliktuoja su aplinkiniais. Visa tai papildomi rizikos faktoriai.

Be abejo, tokios rimtos ligos kaip stenokardija pačiam gydyti negalima. Gydymas efektyvus bus tik tada, jei bus pašalinti visi rizikos ar ligą skati­nantys faktoriai. Gydymas akupunktura gali padėti išvengti priepuoliu ar sumažinti užėjusio priepuolio skaus­mus, tačiau to nepakanka. Akupunkturos gydytojas gali nu­statyti rizikos faktorius kiekvienam pacientui in­dividualiai ir skirti gydymą. Be to, tik specialis­tas gali nustatyti stenokardijos formą ir skirti gy­dymą.

Atsipalaidavimas, nuovargis

Ir fizinis, ir dvasinis nuovargis atsiranda dėl ląstelėse susikaupusiu šlakų. Nuovargis – tai ap­sauginė organizmo reakcija nuo pervargimo. Jei nuovargis valingai ar stimuliatoriais slopinamas, tai organizmas greit išeikvoja rezervus ir išsen­ka. Atminkite, kad organizmui reikia labai daug laiko, kad vėl atstatytų jėgas. Nuolat sekinamas organizmas yra nedarbingas ir neatsparus ligoms. Todėl negalima piktnaudžiauti akupunktūra ir stengtis kompensuoti ja poilsio trūkumą.

Kita vertus, per greit nuvargstama ir sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pvz., kepenų ne­pakankamum u ar uždegimu ir mažakraujyste. Gydymas akupunktura gali įveikti nuovargį, atsiradusį dėl vegetatyviniu ar hormoniniu sutrikimu, senėjimo, per žemo kraujospūdžio ar dvasiniu problemų. Šiais atvejais stimuliuojama kur kas la­biau.

Bronchitas

Bronchų uždegimas yra rimta gydytojo priežiū­ros reikalaujanti liga. Liga prasideda drebuliu, aukšta temperatūra, skausmu plaučiuose ir smar­kiu kosuliu su pūlingais geltonais ar tamsiai ža­liais skrepliais. Daugelis bronchito sukėlėjų šian­dien atsparūs antibiotikams, todėl gydymas daž­nai būna sunkus. Sergant sunkia bronchito for­ma pastebėtas teigiamas česnako poveikis, kurio antibiotinių savybių turintys aliej ai krauj agyslėmis pasiekia plaučius ir ten išskiriami iš organizmo.

Lėtinis bronchitas neturi ryškių požymių: ne­stiprus kosulys, prie kurio ligonis greitai pripran­ta, kiek pakilusi temperatūra ir pablogėjusi savi­jauta. Dėl pavojingu bronchito padarinių reikia ilgai gerti dideles antibiotikų dozes, be to, papil­domai skiriami vaistai bronch ų spazmoms suma­žinti ir sekreto išskyrimui pagerinti. Abiem atvejais gydymas akupunktura papildo tradicinės medicinos terapiją ir, jei pradedama taikyti gana anksti, neleidžia bronchitui atsirasti ar įsisenėti.

Dantų skausmas

Dantų skausmas atsiranda tuomet, kai paken­kimas pasiekia dantų pulpą (vidinį sluoksnį po emaliu). Pažeidus visą dantų emalį tam tikri dir­gikliai, pvz., saldus, rūgštus, karštas ar šaltas maistas, sukelia greitai praeinančius skausmus. Jei uždegimas yra tik danties pulpos paviršinėje dalyje, skausmai yra trumpalaikiai ir staigūs, o kai uždegimas apima visą danties pulpą – skaus­mai trunka ilgą laiką. Dantį išsaugoti galima tik laiku pašalinus už­degimo židinį. Todėl eikite pas stomatologą, vos pajutę pirmuosius danties skausmus. Gydymas akupunktura gali būti taikomasi tik laikinam skausmui numalšinti.

Darbingumo didinimas

Stimuliatoriai gali trumpam padidinti darbin­gumą, tačiau pasibaigus ju veikimui darbingumas staigiai mažėja ir reikia kur kas ilgiau ilsėtis ne­gu prieš naudojant stimuliatorių. Ilgesnį laiką naudojant stimuliatorius organizmas greitai su­naudoja rezervus ir visiškai išsenka. Iš tikrųjų pa­gerinti darbingumą galima tik treniruojantis — tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Gydymas akupunktura gali pa­didinti organizmo darbingumą, tačiau nestimu­liuoja jo.

Depresija ir baimė

Baimė dėl beprasmės egzistencijos yra neatski­riama gyvenimo dalis. Neurotiški žmonės sten­giasi ją išstumti iš savo gyvenimo. Baimė gyveno kartu su mūsų protėviais, ji gyve­na su mumis ir mūsų palikuonys taip pat turės išmokti su ja gyventi. Beje, reikia skirti abstrak­čią baimę nuo konkrečios, pvz., bausmės baimės. Baimė gali kilti ir dėl fizinės ar psichinės ligos. Prasidėjus stenokardijos priepuoliui žmogus labai dažnai pajunta baimę. Be to, baimė yra įvairių ligų, pvz., neurozės, depresijos ir kitų psichinių ligų, požymis.

Sunkia neurozės forma sergantys ligoniai įgy­ja tam tikrą apsauginį mechanizmą, pvz., kai ku­riuos veiksmus jie atlieka skatinami įkyrių idėjų. Didelė baimė sukelia baimę dėl baimės; ši liga vadinama fobija.

Įkyrios idėjos sukelti poelgiai ar psichozė rei­kalauja specialaus gydymo ir gydymas akupunktura čia be­veik negali padėti. Tačiau kitais atvejais, kai baim ė kyla dėl organinių ligų, streso, pervargi­mo , nedideli ų neurotinių sutrikimų, depresijos ar blogos nuotaikos, akupunktūra yra veiksmin­ga priemonė. Bet kokiu atveju prieš pradėdami naudoti trankvilizatorius (slopinamuosius vais­tus), keletą dienų metodiškai taikyti gydymą. Vaistai tik slopina baimės jausmą, tačiau nepašalina jos priežasčių, o gydymas akupunktura at­kuria organizmo psichologinę pusiausvyrą.

Diegliai

Stiprus ir staigus skausmas ties kryžkauliu va­dinamas diegliu. Užėjus skausmui žmogus sten­giasi užimti tokią padėtį, kad mažiausiai skaudė­tų, o negydant skausmas savaime po keleto dienų praeina. Nereguliarūs liumbago priepuoliai yra pirmas pažeistų tarpslankstelinių diskų simpto­mas. Negaiškite laiko ir kreipkitės į gydytoją, jei­gu diegliai sustiprėja ar padažnėja.

Galūnių tirpimas

Tokie nemalonūs pojūčiai kaip galūnių tirpimas ar parestezija („skruzdėlių bėgiojimas”) atsiranda dėl nepakankamo audinių aprūpinimo krauju, pvz., dėl aterosklerozės ar nepatogios kūno padėties. Ki­tos priežastys: vegetatyviniai sutrikimai, nervinis dirginimas dėl stuburo pakenkimo.

Galvos skausmas

Tikrosios galvos skausmo priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos. Aišku tik, kad smegenų skaudėti negali, o skausmą sukelia smegenų žie­vė ar kraujo indai. Spėjama, kad skausmus gali sukelti susitraukusios smegenų kraujagyslės ar suglebusios smegenų arterijos.

Skausmus gali justi įvairiose galvos vietose ir juos gali sukelti skirtingi faktoriai. Neabejojama, kad galvos skausmus sukelia smegenų žievės už­degimas, smegen ų sutrenkimas, infekcinės ligos, smegenų sklerozė, per aukštas kraujospūdis, ma­žakraujystė, pakitęs cukraus kiekis kraujyje, pa­žeisti tarpslanksteliniai diskai, virškinimo sutri­kimai, užkietėję viduriai, saulės smūgis, netaisyk­linga kūno laikysena ir plokščiapadystė.

Be to, galvą skauda dėl stresų, pervargimo, pyk­čio, susijaudinimo, besikeičiančio oro, miego sto­kos, alkoholio ir nikotino. Psichinės ligos taip pat yra galvos skausmo priežastis.

Gerklės uždegimas

Gerklės uždegimas kyla dėl infekcijų ar dėl kvė­pavimo takų – nosies ir bronchų – uždegimo, ku­ris persimeta į gerklę. Kitos priežastys gali būti alergija ir vietiniai dirgikliai: dūmai, dulkės ar cheminės medžiagos. Gydymas akupunktura gerklės uždegimą veikia pakankamai efektyviai. Beje, gerų rezultatų pasieksite tik ta­da, kai pašalinsite visus minėtus išorės dirgiklius.

Gerklų uždegimas

Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų katarą (gleivinės uždegimą) sukelia sausas oras, dulkės, nikotinas, cheminės medžiagos ar balso pervargi­ma s (pertempimas). Tipiški simptomai yra ger­klės kutenimas ar deginimas, noras atsikosėti, už­kimęs balsas, kosulys, patinusi gerklų gleivinė, o vaikams dažnai trūksta oro. Lėtinis nosies ir ša­lutinių ertmių uždegimas, bronchitas ar gerklės – tonsilių uždegimas yra ilgalaikis kenksmingų dirgiklių poveikis gerkloms ir sukelia lėtinį jų už­degimą.

Hemorojiniai mazgai

Hemorojiniai mazgai yra vyšnios dydžio venų išsiplėtimai apatinėje tiesiosios žarnos dalyje. Šie mazga i būn a vidiniai ir išoriniai. Pagrindinės ligos priežastys yra vidurių užkietėjimas, nutu­kimas, nėštumas ar sėdimas darbas. Jeigu išma­tose pastebėsite kraują, pasitikrinkite, ar neturi­te žarnyno auglio. Pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą: būtina daugiau judėti ir valgyti daug ląstelienos (balas­to) turinčio maisto. Nuolatinį hemorojinį krauja­vimą būtina nedelsiant sustabdyti, nes gali išsi­vystyti mažakraujystė.

Impotencija ( nevaisingumo gydymas )

Daugeliu atveju impotencija vyrams atsiranda dėl vidinių kompleksų, laukimo ar nežinomybės baimės, auklėjimo, susvetimėjimo ar pervargimo, išsekimo, streso. Tai psichologinės priežastys, ku­rios slopina refleksinius procesus. Gydymas akupunktura ne­gali pašalinti tokių organinių priežasčių kaip dia­betas, hipofizio ligos, hormoniniai sutrikimai, nu­tukimas, sužeidimai ar apsigimimai. Pašalinę or­ganines priežastis išmėginkite akupunktūrą, kuri Kinijoje taikoma labai sėkmingai.

Išijas

Klubų skausmas atsiranda tuo metu, kai ties juosmeniu pažeistas tarpslankstelinis diskas pra­deda spausti vieną ar kelias sėdimojo nervo šak­neles. Skausmai gali atsirasti pamažu ar staiga, gali trukti ilgai ir dažnai kartotis. Skausmas sustiprėja kosint, čiaudant ar kei­čiant kojos padėtį.

Pagal skausmo pobūdį galima nustatyti pažeistą tarpslankstelinį diską: jeigu skausmas užpakaline šlaunies ir blauzdos dalimi nueina iki kulno ir pasiekia mažąjį kojos pirštą, vadinasi, pažeistas paskutinysis diskas. Jeigu skauda šoninę kojos dalį ir didijį kojos pirštą, pa­žeistas prieš paskutinis diskas.

Kelio sąnario reumatas

Kelio sąnario uždegimągali sukelti reumatas, bak­terijos ar sąnariu tuberkuliozė. Dažnai bakterijų su­keltą uždegimą galima išgydyti tik operuojant ir šalinant ligos židinį. Gydymas akupunktura gali pagydyti reu­matą, tačiau jei sąnario uždegimą sukėlė bakterijos, ji gali būti tik papildomas terapinis gydymas, maži­nantis tinimus ir skausmus.

Klimakterinis periodas

Pereinamuoju laikotarpiu (klimakteriniu periodu) moterys dažnai būna nervingesnės nei paprastai, jas išmuša karštis ar prakaitas, kankina širdies plaki­mas ar apima depresija. Gydytojų paskirtų hormonų negalima vartoti pernelyg ilgai, todėl gydymas akupunktura yra efektyvi priemonė negalavimams šalinti.

Kosulys

Kai kvėpavimo takų gleivinė pasidengia sek­retu ar svetimkūniais ir prie jos neprieina oras arba ji kitai pakenkiama uždegimo, į smegenyse esantį kosulio centrą iš gleivinės nukeliauja ati­tinkami nerviniai impulsai. Siame centre suke­liamas kosulio refleksas: giliai įkvepiamas oras, balso plyšiai užsidaro, įtempiami pilvo raumenys ir greitai pravėrus balso plyšius plaučiuose su­spaustas oras staigiai iškvepiamas.

Kosulys veiksmingas tik tada, kai iškostimi skrepliai ar svetimkūniai. Sausas kosulys be rei­kalo dirgina gleivinę, apkrauna kraujotaką ir truk­do miegoti. Chroniškas kosulys gali sukelti plau­čių emfizemą.

Gydymas akupunktura mažina kosulį, tačiau neveikia nė vienos jo priežasties. Šios priežastys gali būti dū­mai, dulkės, aitrūs garai, sausas ir šaltas oras ar nikotinas, kurių reikia vengti.

Kraujavimas iš nosies

Kraujavimą sukelia dažnas nosies šnypštimas, krapštymas ar pernelyg sausa nosies gleivinė. Dažna s nosie s kraujavima s gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų, kraujo indų ligų, kepenų ar inkstų negalavimų ir hipertonijos simptomas. Tai rimtos ligos, reikalaujančios skubaus medicininio tyrimo. Pradėjus kraujuoti iš nosies gydymas akupunktura padės greičiau ir patikimiau nei kitos priemonės.

Kryžkaulio skausmas

Staigus ar pamaž u atsirandantis skausmas apatinėje nugaros dalyje gali reikšti, kad pažeisti tarpslanksteliniai diskai, sergama juosmens ligo­mis, nutukimu ar per silpni pilvo preso raumenys. Be to, kryžkaulio skausmus gali kelti ir dubens ar pilvo organų ligos. Tokiais atvejais moterims būtina kreiptis į specialistą, nes tai gali būti gi­nekologinės ligos. Bet koks ilgai trunkantis ar daž­nai pasikartojantis kryžkaulio skausmas turi bū­ti ženklas apsilankyti pas gydytoją.

Mazginis venų išsiplėtimas

Mazginis venų išsiplėtimas, kitaip tariant, ve­nų varikozė, yra įgimto jungiamojo audinio nepa­kankamum o padarinys. Sergant šia liga veniniai vožtuvai nepakankamai gerai sulaiko kraują, to­dėl veninis kraujas sunkiau grįžta iš kojų į širdį. Dėl nepalankesnės kraujotakos sistemos dubens srityje moterys nuo šios ligos kenčia dažniau nei vyrai.

Veninius mazgus būtina gydyti vos tik jie atsi­randa, nes negydomi jie gali sukelti pavojingus pakenkimus. Labai dažnai iš šių mazgų išsivysto venų uždegimas, o tai gali įvykti labai greitai, net ankstyvojoje ligos stadijoje. Trombozės gali sukelti mirtinas embolijas.

Menstruacijų ciklo sutrikimai

Menstruacinis kraujavimas susijęs su bendru savijautos pablogėjimu , galvos ir kryžkauli o skausmais, pykinimu, nervingumu ir kitais simptomais. Šiuos negalavimus, kuriuos paprastai nuslopi­na su tabletėmis, galima gana efektyviai paveikti ir gydymas akupunktura.

Miego sutrikimai

Jeigu žmogus negali užmigti, dažnai pabunda ar miega negiliu miegu, vadinasi, sutriko jo mie­gas. Šiandieninis gyvenimo ritmas labai palankus miego sutrikimams atsirasti, o piktnaudžiavimas be recepto gaunamais migdomaisiais vaistais ga­li sukelti lėtinį organizmo apsinuodijimą.

Gydymas akupunktura palyginti su vaistais yra kur kas pranašesnė, nes ji neturi neigiamo poveikio net ir taikant ją ilgą laiką. Miegas gali sutrikti dėl daugybės priežasčių: triukšmo, skubėjimo, per didelis organizmo dirgi­nimo, streso, monotoniško ir nuobodaus darbo, ju­dėjimo trūkumo ir netinkamo gyvenimo būdo, so­čios ir vėlyvos vakarienės, neišspręstų konfliktų ir rūpesčių, aterosklerozės, naktinio kraujospū­džio sumažėjimo, kitų skausmų ar pakilusios kūno temperatūros.

Migrena

Dažniausiai vienoje galvos pusėje staiga užei­nantis migreninis galvos skausmas gali tęstis kelias valandas ar dienas. Jį sukelia smegenų kraujagyslių susitraukimai ar išsiplėtimai. Jie atsiranda susijaudinus, įsitempus, sutrikus virški­nimui arba be akivaizdžios priežasties.

Priepuoliai prasideda nuovargiu, padidėjusiu dirglumu ar mirgėjimu akyse, po to pykina, atsi­randa šleikštulys, ypač didelis jautrumas šviesai, dvejinasi akyse, o retkarčiais net sutrinka kalba. Ūmaus priepuolio metu gydymas akupunktura padės tik tuo atveju, jei jūsu gyvenimo būdas ir mityba yra tvar­kingi ir jūsų nekamuoja vidiniai konfliktai.

Nervingumas, susijaudinimas

Netinkamas nervinis reguliavimas dažnai yra įgimtas ir dažniausiai pasireiškia jauniems ar į menu s linkusiems žmonėms. Nervinė distonija taip pat gali būti neurotinių sutrikimų, psichinių ligų ar ilgalaikių pervargimų padarinys. Reguliarūs akupuntūros seansai puikiai maži­na nervingumą, tačiau negali pakeisti kvalifikuoto gydymo ir pašalinti tikrųjų ligos priežasčių.

Nerviniai skrandžio sutrikimai

Mūsu psichika labai smarkiai veikia virškinimo sistemą ir procesą. Dideli rūpesčiai, pyktis, stresas, nervingumas ar neišspręsti konfliktai „muša per skrandį” ir gali „numušti apetitą”. Visos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos turi psichologines prie­žastis ir šis nervinis skrandžio veiklos sutrikimas per tam tikrą laiką gali virsti rimtu organiniu su-trikimu. Jeigu žinote, kad jūsu skrandžio sutriki­mai atsirado dėl nervinių priežasčių,gydymas akupunkura gali padėti greitai ir efektyviai juos išgydyti. Ypač veiksminga šiais atvejais gali būti ausų akupunktūra

Kai sutrikimai atsiranda dėl organinių priežas­čių, gydymas akupunktura  yra tik įprastos terapijos pagal­binė priemonė. Dažnai gydytojas iš rentgeno nuo­traukos gali vienareikšmiai diagnozuoti organinį pakenkimą. Pasitikrinkite sveikatą, jei skrandžio skausmai ar virškinimo sutrikimai kankina jus ilgesnį laiką.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmus sukelia reumatiniai stubu­ro slanksteliu ir tarpslankstelinių diskų pakitimai. Be to, nugarą skauda dėl sąnarių raiščių patempimo, sumušimų, persitempimo ar dėl ne­taisyklingos laikysenos. Taip pat nugaros skausmas gali būti tuberku­liozės, šonkauliu uždegimo, tulžies ar inkstų funk­cijų sutrikimų arba auglio simptomas.

Odos uždegimas

Ūmius odos uždegimus sukelia bakterijos ir vi­rusai (alerginė reakcija) arba išorės dirgikliai, pvz., šaltis, karštis, spinduliavimas, trintis ar cheminės medžiagos. Iš pradžių oda parausta, ją degina, vėliau gali prasidėti kraujosrūvos, atsi­rasti votys ir spuogai. Jeigu minėti dirgikliai veikia ilgą laiką, prasi­deda lėtinės odos ligos, kurios kartais gali pereiti į odos vėžį. Todėl pastebėję, kad odą dažnai beria, būtinai kreipkitės į gydytoją. Paprastus bėrimus (be pakilusios kūno temperatūros ar pablogėjusios savijautos) kartais galima nesunkiai išgydy­ti akupunktura.

Pabudimo sutrikimai

Daugeliui žmonių ryte keltis iš lovos yra tikra kančia. Vieni atsibunda prieš kelias valandas iki kėlimosi, kiti tik paryčiais sunkai užmiega, o nu­budus skauda galvą arba ji svaigsta. Rytinis nuovargis gali atsirasti dėl latentinės cuk­raligės, mažakraujystės, vitaminų stokos, skydliau­kės funkcijų sutrikimo ar kitų lėtinių ligų. Jo prie­žastimi gali būti ir psichologiniai veiksniai: stresas, apatija ar nerimas dėl artėjančios dienos problemų.

Labai dažnai „pelėdų” biologinis laikrodis nesutam­pa su jų gyvenimo ritmu, t. y. vėlai gulantys žmo­nės sunkiai keliasi ryte ir darbingiausi yra tik ant­roje dienos pusėje.

Pečių sąnarių reumatas

Ūmus peties sąnario uždegimas prasideda nuo stiprių pečių skausmų, tinimų, sąnario judrumo sumažėjimo ir pakilusios kūno temperatūros. Susirgus sąnarių uždegimu kyla pavojus pa­kenkti širdžiai ir inkstams, todėl jo niekada ne­gydykite nepasitarę su gydytoju.

Per aukštas kraujospūdis

Širdies hipertonija laikomas aukštesnis nei 80 mm/H g diastolinis ir 120 mm/i Ig sistolinis spaudimas . Joki u būd u negalim a pasakyti, kad normalu s sistolinis kraujospūdis yra 100 plius amžius: tai, ko gera, viršutinė leistina riba, o  nenormalus kraujospūdis. Net ir ne­didelę hipertoniją reikia gydyti iš karto jai atsi­radus. Aukštas kraujospūdis yra ne liga, o tik sveikatos sutrikimo požymis , kuris negydomas per ilgesnį laiką gali sukelti kitus kur kas rim­tesnius sveikatos sutrikimus.

Viena iš hipertonijos priežasčių yra nuolatinis organizmo dirginimas, kuris jaunų žmonių krau­jotaką dažnai veikia labai intensyviai ir nuolatos. Dėl to atsiranda vadinamoji „jaunatvinė hiperto­nija”. Hipertoniją taip pat gali sukelti stresas, nuo­latinis nervinimasis, skubėjimas, vidiniai konflik­tai, nikotinas, liaukų funkcijų sutrikimai, infek­cijos tonsilėse, dantyse ar nosies sinusuose, nutu­kimas, inkstų ir kraujo ligos, aterosklerozė, aler­gija ir kt.

Ankstyvojoje hipertonijos stadijoje išsiplečia odos kraujagyslės, todėl pacientai atrodo sveiki ir kartais skundžiasi galvos skausmais ar svaigimu. Nesiimant priemonių po kurio laiko pakenkiami inkstai. Pakenkti inkstai į kraują išskiria medžia­gą, kuri mažina kraujagyslių spindį, todėl jomis prateka mažiau kraujo. Tuomet „raudonoji hi­pertonija” tampa pavojinga „blyškiąja hiperto­nija”. Pradinėje stadijoje diastolinis kraujo spau­dima s esti normalus , tačiau po kurio laiko vir­šija 100 mm/Hg. Sustiprėja galvos skausmai, ima ūžti ausyse, svaigsta galva, neįprastai greit nu-vargstama, susilpnėja atmintis, sutrinka kai ku­rios smegenų funkcijos – visa tai artėjančios apo­pleksijos pranašai.

Per žemas kraujospūdis

Jeigu kraujo slėgis, su kuriuo susitraukdama širdis išspaudžia kraują į kraujagysles, yra ma­žesnis negu 100 mm / Hg, tai kraujagyslėmis per­nešama nepakankama i deguonies. Dažniausiai per mažas kraujospūdis (hipotonija) yra įgimtas.

Kraujo spaudimas taip pat gali sumažėti dėl ve­getatyvinės reguliacijos sutrikimų, mažakraujys­tės ar depresijos. Pagaliau dėl išgąsčio, traumi­nio šoko su nukraujavimo ar be jo gali labai išsi­plėsti kraujagyslės ir dėl to žmogus praranda są­monę . Kai per žemas kraujospūdis yra dėl tam tikros, tai jį išgydyti galima tik taikant ilgalaikę ligos terapiją. įgimtas per mažas arterinis krau­jospūdis yra ne liga, tačiau dėl jos žmogus patiria didelių nepatogumų (greit nuvargsta, svaigsta ir skauda galvą).

Tokį per mažą kraujo spaudimą galima reguliuoti akupunktura. Hipotonikai gali pa­siguosti tuo, kad per mažas kraujospūdis tausoja kraujotakos sistemą, jie vidutiniškai ilgiau gyve­na ir, kitaip nei hipertonikams, jiems negresia in­farktas. Atsigulus kraujas geriau pasiskirsto organizme ir visi negalavimai praeina, o ryte jie vėl sustiprėja.

Pykinimas (šleikštulys)

Pykinimu vadinamas nemalonus jausmas skrandžio srityje, kurį dažniausiai lydi galvos skausmai ir svaigimas bei noras vemti. Pykinimą sukelia nuodai, per mažas kraujo kiekis smege­nyse, nevėdinta patalpa, ritmiškas mašinos „ban­gavimas” kelionėse arba psichologiniai faktoriai, pvz., pasibjaurėjimas. Ilgai trunkantis pykinimas gali būti lėtiniu apsinuodijimu, mažakraujystės, smegenų ligu ar infekcijų požymis, todėl nedels­dami pasitikrinkite sveikatą.

Ryklės uždegimas

Ūmų ryklės uždegimą dažniausiai sukelia in­fekcinės nosies ir kaklo ligos. Būdingiausi užde­gimo simptomai: peršėjimas, deginimas, sausu­ma s gerklėje, skausmas ryjant ir padidėjęs sek­reto išskyrimas. Ryklės gleivinė parausta, ją gali išberti pūlingi spuogai. Lėtinis ryklės uždegimas atsiranda dėl lėtinio nosies ir šalutiniu ertmių uždegimo, dėl ilgalaikio dulkių, dūm ų ar cheminių medžiagų poveikio.

Sloga

Slogą sukelia virusinė infekcija, o skersvėjis ir peršalimas tik paspartina ligos eigą. Pirmiausia nosį pradeda kutenti ir šiek tiek deginti, po to at­siranda čiaudulys, nosis prisipildo vandeningo sekreto, ištinsta nosies gleivinė ir pasunkėja kvė­pavimas pro nosį. Sloga yra nepavojinga, tačiau labai trukdanti liga, be to, gali kiek pakilti kūno temperatūra, krėsti drebulys ir skaudėti galvą.

Dažniausiai slo­ga be komplikacijų, gydymo ir vaistų praeina savaime per 7 ar 10 dienų. Sloga (rhinitis) užeina sergant gripu ar kitomis infekcinėmis ligomis, taip pat sergant kaklo, ryklės ir papildomų ertmių už­degimais.

Skrandžio gleivinės uždegimas

Nuolatini s persivalgymas, per didelis skys­čių kiekis, kenksmingos medžiagos, aštrūs prie­skoniai, per karštas ar per šaltas maistas, in­fekcijos, jaudinimasis, pyktis, nervingumas, rū­kyma s ir alkoholis sukelia ūmų gastritą.

Gastrito simptomai: sunkuma s skrandyje, mėšlungiški skrandžio susitraukimai, išsipū­tęs skrandis, persivalgymo jausmas, liežuvis su apnašomis, kartais vėmimas . Jei ši liga iš pat pradžių nebu s rimtai gydoma , ji gali virsti lė­tiniu gastritu, sukeliančiu skrandžio opas ar net vėžį.

Sprando skausmai ir sustingimas

Reumatinės kaklo stuburo dalies ligos, smege­nų žievės uždegimas, smegen ų augliai ir stabligė sukelia stiprius kaklo skausmus, kaklo raumenys mėšlungiškai įsitempia ir tampa ypač jautrūs ly­tėjimui. Jeigu įtariate bent vieną iš šių ligų ar kaklo skausmai trunka ilgai, nedelsdami kreipkitės į gy­dytoją.

Šienligė

Šienligė – tai padidintas jautrumas (alergija) medžių, gėlių ir žolių žiedadulkėms ar jų kvapiosioms medžiagoms. Ši rimta ir sunki liga dažniau­siai prasideda prieš brendimo laikotarpį, nuo ant­rojo iki penktojo gyvenimo dešimtmečio būna stip­riausia, o po to baigiasi. Alergija prasideda stip­riu čiauduliu, padidėja sekreto išskyrimas, užsi­kemša nosis, įskausta galvą, kartais pakyla tem­peratūra, degina akis ir smarkiai teka ašaros.

Iš šienligės gali išsivystyti kita alerginė liga – bron­chinė astma. Saugiausias būdas išvengti ligos – nebūti ten, kur yra alergenų, tačiau tai beveik neįmanoma. Laiku sumažintas jautrumas labai palengvina ligos simptomus. Kartais galima chi­rurginiu būd u ištiesinti nosies pertvarą. Ūmios šienligės atveju skiriami kortizono grupės ir antihistamininiai vaistai, kurie ilgiau vartojant gali kelti didelį pavojų sveikatai.

Širdies negalavimai
Širdies negalavimai atsiranda dėl širdies ydos, širdies raumen s uždegimo , širdies vainikini u kraujagyslių ligų ar susilpnėjusios širdies veik­los. Tokias ligas visuomet turi gydyti specialistas.Gydymas akupunktura gali pašalinti funkcinius širdies negalavimus, pvz., širdies ritmo sutrikimus, ta­chikardiją ir sunkumu s širdies plote (širdies spaudimas), kurie dažniausiai susiję su dusuliu, rankų drebėjimu , smarkiu prakaitavimu ir virškinimo sutrikimais.

Šiems sutrikimams skir­kite tinkamą dėmesį, nes ilgalaikiai funkciniai širdies veiklos sutrikimai gali virsti organinėmis širdies ligomis. Jie atsiranda dėl streso, nervingumo , konfliktų, neurotiškų nuotaikų, nikotino, geležies ir vitamin ų trūkumų, hormoninių sutri­kimų lytinio brendimo metu ar klimakteriniu periodu.

Šlapimo pūslės uždegimas

Šlapimo pūslės uždegimas nėra jau toks papras­tas dalykas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgs­nio. Tik aktyvus ir ilgalaikis gydymas – mažiau­siai 3 mėnesius – neleis ūmiai ligai pereiti į lėtinę, galinčią rimtai pakenkti šlapimtakiams, inkstų gel­delei ir inkstų audiniui. Šios ligos simptomai yra skausmas šlapinantis ir sustiprėjęs skausmas prieš ištuštėjant pūslei, padažnėjęs šlapinimasis, degi­nantis skausmas šlapimtakiuose, šlapinimasis į lo­vą. Bendrieji požymiai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, liežuvis su apnašomis.

Tarpslanksteliniai diskai

Šie diskai yra tarp stuburo slankstelių ir at­lieka amortizatoriaus vaidmenį. Jie sudaryti iš išorinio fibrozinio žiedo ir vidinio želatininio (koloidinio) branduolio . Organizmui senstant tarpslanksteliniai diskai tampa ne tokie elastin­gi, ypač du paskutiniai juosmens diskai, kurie smarkiai apkrauti. Pažeistų tarpslankstelinių dis­kų simptomai yra nuolatiniai nugaros skausmai, diegliai ar net atskirų kūno dalių paralyžius. Šie skausmai atsiranda tuomet, kai sutrūksta fibrozinis žiedas ir želatininis (koloidinis) branduolys pradeda spausti nervines šakneles. Tokiu atveju reikia kuo skubiau daryti operaciją, nes vėliau pa­ralyžiaus bus neįmanoma išvengti.

Trūkęs tarpslankstelinis diskas nesuauga ir gy­dymas arba operacija tik sustabdo ligos vystymą­si ir sumažina skausmus. Gydymas akupunktura negali išgydyti pažeisto disko, tačiau ji gerai mažin a skausmą ir galima atsisakyti kai kurių skausmą malšinančių vaistų. Be akupunktūros proceduros , galima gy­dyti voniomis, masažais, gydomąja gimnastika, dėvėti specialius korsetus.

Traukuliai

Visi ar kai kurie mėšlungiškai įsitempę rau­menys dažniausiai atspindi vidinę žmogaus bū­seną ir rodo, kad žmogus yra labai neurotiškas, apimtas streso ar nervingas. Fizinės priežastys, sukeliančios traukulius, yra magnio ir kalcio trū­kumas, preskydinių liaukų pakenkimas, vitami­nų trūkumas ir pan. Beje, kartais priežastys esti neaiškios. Traukulius taip pat gali sukelti daž­nas kvėpavimas, susijaudinimas ar baimė. Mėš­lungis raumenį gali sutraukti dėl ilgalaikės ne­patogios kūno padėties, raumenų pertempimo ar peršalimo. Be abejo, stiprių, į epilepsiją panašių traukulių priežastis turi išsiaiškinti specialistas. Sutrikusį elektrolitų balansą taip pat turi atsta­tyti gydytojas, nes magnio ir kalcio trūkumas ga­li pakenkti širdies raumeniui.

Ūžesiai ausyse

Ausų ūžesiais vadinami bet kokie pašaliniai ausyje atsiradę garsai. Jų priežastis – ausų li­gos, kraujotakos sutrikimai ar apsinuodijimas. Dažnai pasikartojančius ūžesius ar spengimą rei­kia ilgai nelaukiant ištirt.

Užkimimas

Gerklų gleivinės uždegimo simptomai yra nu­slopintas, šiurkštus ar visiškai prapuolęs balsas. Žmogu s užkimęs gali būti ir dėl ryklės ligų, larin-gito (balso stygų uždegimo), gerklės auglio, nervo pakenkimo ar vietinio paralyžiaus.

Veido neuralgija

5-asis ir storiausias trišakis nervas (trigeminus) įjautrina sritį aplink akis, viršutinį ir apatinį žan­dikaulius. Trišakio nervo neuralgija (skausmas dėl nervo pakenkimo) dažniausia vienoje veido pusėje ir ke­lia didelius skausmus. Tai pjaunantis ar į elek­tros srovės poveikį panašus skausmas, dėl kurio parausta oda, juntamas karštis, teka ašaros ar stipriai prakaituojama.

Dažniausia skausmų priežas­tis – nervo viršutinio žandikaulio šakos pakenkimas. Šiais skausmais beveik visuomet skundžiasi vy­resni kaip 50 metų vyrai, o jo priežastys nėra pa­kankamai aiškios. Nervą pakenkti gali ir medžia­gų apykaitos ar kraujotakos sutrikimai, infekci­jos ir prie nervo esantis tumoras (auglys). Skaus­mai atsiranda kalbant, kramtant, liečiant veidą ar veikiant šalčiui. Neuralgiją visuomet turi gydy­ti specialistas, nes tik jis gali nustatyti tikrąsias jos priežastis. Klasikinė terapija ne visuomet veiksminga ir prieš apsispręsdami daryti operaciją išmėginkite akupunktura.

Vėmimas

Tarpinėse smegenyse esantis vėmim o centras sukelia mėšlungišką skrandžio tuštinimą per stemplę, t. y. vėmimą. Sąmoningai vėmimas su­keliamas tik tais atvejais, kai iš organizmo būtina greitai pašalinti nuodus, infekciją ar kitas kenksmingas medžiagas. Žmogus vemia ir dėl ki­tų priežasčių: smegenų sutrenkimo, apsinuodiji­mo medžiagų apykaitos produktais, aklosios žar­nos uždegimo, tulžies pūslės ir inkstų kolikos (skausmo priepuolio), skrandžio opų, žarnų nepra­einamumo, kartais dėl mėšlungiško kosulio.

Be to, moterys dažnai vemia nėštumo metu. Vėmimą ga­li sukelti ilga kelionė ar emocinis išgyvenimas, pvz., pasibjaurėjimas ar pasišlykštėjimas. Dažnai vėmimas yra rimtas pavojaus signalas, nes, kaip ir viduriavimo atveju, netenkama daug skysčių ir sutrinka elektrolitų balansas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.

Viduriavimas

Dažnai ir skausmingai tuštinamasi dėl apsinuo­dijimo, infekcijų, žarnyno uždegimo, kasos veik­los sutrikimų, nepakankam o skrandžio rūgštin­gumo, fermentų ir tulžies pūslės sekreto išskyri­mo , nervinio ar alerginio jautrumo. Bendra taisyklė tokia: prasidėjus viduriavimui pirmą dieną nieko nedarykite, kad iš organizmo pasišalintu visos nuodingos medžiagos. Pirmosio­mis dienomis nieko nevalgykite ir gerkite tik ne­saldintą arbatą. Prie įprasto maisto grįžkite pa­lengva ir pradėkite nu o lengvai virškinamo mais­to, pvz., avižinės košės, po to galite valgyti ir mėsą – žuvį, paukštieną.Valgykite mažomis porcijomis.

Jei, be viduriavimo, pakyla ir temperatūra ar­ba užeina nuovargis, nes sumažėjęs skysčių ir elektroli­tų kiekis organizme gali sukelti net mirtį. Jei vi­duriuojant staiga užeina traukuliai, būtina nedel­siant gultis į ligoninę, nes tai labai pavojinga gy­vybei. Atminkite, kad neišgydytas viduriavimas gali pereiti į lėtinį žarnyno uždegimą, kuris sukelia ne­pagydomus negalavimus ar sveikatos sutrikimus.

Vidurių užkietėjimas

Viduriai užkietėja sutrikus storosios žarnos funkcijoms, todėl visos išmato s sulaikomos bei sutankinamos . Mūsų maistas labai susmulkin­tas ir turi maža i balasto, todėl keletą dienų nesituštinus dar negalima kalbėti apie viduriu už­kietėjimą. Daugiadienis vidurių užkietėjimas (kelionėje ar keičiant maisto racioną) baigiasi pradėjus valgyti daug balasto turintį maistą. Lė­tinis vidurių užkietėjimas sukelia rimtus svei­katos sutrikimus: dingsta apetitas, apima nuo­vargis ir galvos skausmai, kartais apnuodijamas žarnynas. Toki u atveju būtinai kreipkitės į gy­dytoją.

Pagrindinė reguliaraus tuštinimosi sąlyga -tuštintis tada, kai pajuntate norą. Antraip dėl tam tikrų priežasčių laiku nesituštindami sudarote pa­lankias sąlygas viduriams užkietėti. Jei galite, tuš-tinkitės nustatytu laiku ir taip „dresuokite” savo žarnyną. Nuolatinis laisvinamųjų vaistų vartoji­ma s labai kenkia žarnynui, blogina savijautą, py­kina ir gali pabloginti sveikatos būklę, net sutrik­dyti kepenų funkcijas.

Žagsėjimas

Žagsėjimas atsiranda dėl ritmiško ir mėšlun­giško diafragmos susitraukimo. Šio nepavojingo, tačiau labai trukdančio reiškinio priežastys daž­niausiai yra nežinomos, bet nustatyta, kad ilgai trunkantis žagsėjimas yra įtrūkusios diafragmos ar skrandžio opos simptomas. Daug valandų trun­kantis ir nemažėjantis žagsėjimas sunkina kvė­pavimą ir maisto rijimą, labai apkrauna kraujo­takos sistemą ir gali ją išvarginti.

Akupunktura ir pagrindinės akupunktūra gydomos ligos